Ekoprana
Židiniai. Naujienos
Pavasariniai pasiūlymai
Potiomkino virtuvė
Ekoprana- nauja interjero idėja
Metalo menas
Standartizuoti židiniai
Baldų idėjos
Židiniai ir interjero detalės
Kontaktai
Staipsniai
Aleksote gaminami liepsnojantys lėktuvai ir piramidės
Šildymas židiniais
Dar apie židinius
Kaminai
Trakėnas
Plėšikas
Faraonas
Verta apsilankyti
Židiniai
Įdomu
Tarnybinis
Prisijungti
Advertisement
Židiniai. Naujienos arrow Dar apie židinius
Dar apie židinius _CMN_PDF _CMN_PRINT _CMN_EMAIL


Įvairių modifikacijų modernūs židiniai skirtingai montuojami. Židinys su oro šildymo sistema gali būti klasikinis - su akmens, betono, marmuro ar panašia apdaila, kai vykdomas etapinis montavimo darbas. Panašiai etapais židiniai montuojami su metalo ar kitais konstruktyvais. Kita židinių grupė montavimo, tiksliau tariant, jungimo būdu yra panašesnė į krosneles. Pastarosios pastatomos ar pakabinamos ir be jokios papildomos apdailos tiesiogiai pajungiamos prie dūmtraukio. Tokiu pat būdu galima prijungti ir kai kurių Europos gamintojų židinius, kurie yra vientisi ir turi tik sujungimo su dūmtraukiu alkūnę. Šie židiniai būna dažniausiai metalo konstrukcijos ir kaisdami skleidžia metalo plėtimuisi būdingus garsus. Kalbant apie senovines krosneles ir vadinamąsias „buržuikes", tikslinga priminti, kad ir kai kurioms iš jų galima taikyti modernių krosnelių vardą. Dabar jų konstrukcijoje naudojamos modernios technologijos ir medžiagos, sudarančios galimybę kūrenimo laikotarpį su viena malkų įkrova ištęsti iki l O ir daugiau valandų. Be abejonės, joms naudojamas valdomas antrinis dujų degimas, skaidrus keraminis stiklas. Šiomis krosnelėmis galima apšildyti pakankamai didelius atvirus patalpų plotus.Ir atviro, ir uždaro tipo modernūs židiniai gali būti gaminami iš tokių pat medžiagų, būti vienodų architektūrinių formų. Esminis jų skirtumas - saugumas ir ekonomiškumas. Uždaro tipo ugniakurai apsaugo nuo atsitiktinio aplink esančių daiktų užsiliepsnojimo. Atviro tipo ugniakurų naudingo veikimo koeficientas 15-25%, o uždaro - nuo 40 iki 84%. Dalis potencialių židinių vartotojų išskiria jiems priimtiną atviro židinio savybę - atvirą, natūraliai degančią ugnį, spragsėjimą, kvapą. Šiuo atveju reikia atskirti malonumą nuo patogumo. Gana kategoriškai galima teigti, jog atviro tipo židinių negalima palikti be priežiūros, tačiau uždaro tipo židiniai gali kūrentis daugelį valandų, net ir nesant šeimininkų. Dar daugiau. Absoliuti dauguma uždaro tipo židinių yra konstruojami taip, kad juos būtų galima naudoti ir atidarytomis durelėmis. Tokiu būdu uždaro tipo židinys atitinka visus vartotojų keliamus reikalavimus.Modernių židinių vietos parinkimui keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir tradiciniams. Modernūs židiniai gali būti fasadiniai, sieniniai, kampiniai, vidury patalpos, tarpsienyje ir t. t. Ir klasikiniai, ir modernūs židiniai sudegina tam tikrą kiekį deguonies, jiems reikalingas šviežio oro prievadas, įkaitusio oro paskirstymas. Atsižvelgiant į tai, kad moderniems židiniams dažnai naudojamos kitos apdailos medžiagos - stiklas, metalas, plastikai ir pan. - jiems kartais tenka taikyti papildomus saugos, izoliavimo, oro privedimo, instaliavimo reikalavimus.Tai, kad židiniais patalpos apšildomos daugelį amžių, žino visi. Modernūs židiniai yra ištobulintų technologijų, kurių tikslas - minimalios kuro sąnaudos, ypač lengva priežiūra bei saugumas. Žinant, kad šildymas židiniu yra toks pat efektyvus kaip ir kokybiškiausiais kieto kuro katilais, kad šiluma išgaunama be tarpinių grandžių, kūrenimosi laikas su viena malkų įkrova tęsiasi iki 15 valandų, o dar turint omenyje ir židinio jaukumą, galima drąsiai kalbėti apie žymiai platesnį nei iki šiol židinių su oro šildymo sistemomis panaudojimą. Vis dėlto, reikia būti pakankamai dėmesingaisir įdėmiai susipažinti su siūlomomis šildymo sistemomis, nes vienos šildo tik iš dalies natūralios konvekcijos keliu, o kitos priverstiniu oro paskirstymu sudaro galimybę sistemingam šildymui be papildomų šilumos šaltinių.Dauguma modernių židinių šilumą į patalpas perduoda oro srautu, jam pratekant pro įkaitusį ketaus ar metalo uždarą arba atviro ugniakuro metalo ar keramikos įdėklą. Šiuo atveju židinio apdaila lieka neįkaitusi (maksimali leistina paviršiaus temperatūra -50° C). Gana įdomus sprendimas yra klasikinės krosnies „gyvatuko" principo panaudojimas moderniame uždarame ugniakure. Šis sprendimas patrauklus tuo, kad modernus ugniakuras, skirtingai nei senosios krosnys, su viena malkų įkrova gali veikti nuo kelių iki keliolikos valandų, o įkaitusiems dūmams pratekant šilumą kaupiančiu „gyvatuku", į patalpas šiluma perduodama nuo įšilusio akmens, keramikos ar kitų tinkamų medžiagų paviršiaus. Kita vertus, šiems židinių tipams taikomi papildomi šilumos izoliavimo nuo pastatų konstrukcijų reikalavimai. Deja, tokį dvigubą šildymo efektą siūlo tik vienas židinių tiekėjas ir jis pakankamai brangus.Moderniais židiniais, šiuo atveju vertinant technologiją, laikomi ir židiniai, šildantys vandenį, su elektriniu imitaciniu įdėklu bei kūrenami dujomis. Židiniai, šildantys vandenį, veikia, kaip analogiški kieto kuro katilai. Į židinio uždarą ugniakurą ar į temperatūros kamerą įmontuojami vandens „gyvatukai". Jais pratekėdamas vanduo įkaitinamas ir vamzdynais perduodamas į radiatorius. Atsižvelgiant į ugniakuro tipą, galią, galima montuoti skirtingą skaičių radiatorių grupių. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tokios sistemos Lietuvoje montuojamos gana retai. Židiniai su elektriniais degančių malkų imitatoriais žinomi senokai, tačiau rinkoje jau yra ir modernesnių, natūralią liepsną gerai imituojančių ugniakurų. Jie taip pat turi savo klientų ratą. Kol kas gana retai Lietuvoje montuojami židiniai su dujiniais degikliais ir keraminėmis malkų imitacijomis. Pagrindinė mažos paklausos priežastis yra didelė importinių (Lietuvoje kol kas negaminami) degiklių kaina, sudėtingi santykiai su dujų tiekimo ir montavimo organizacijomis bei licencijavimas. Tiems būsimiems vartotojams, kurie ryšis montuoti židinius su dujiniais degikliais, reikėtų žinoti keletą jų ypatumų. Dujinius degiklius su malkų imitacija galima montuoti ir į atvirus, ir į uždarus ugniakurus. Naudojant dujinį degiklį židinio galia krenta nežymiai. Dujiniai degikliai būna kelių tipų: skirti gamtinėms dujoms ir propanui. Maksimalus technologinis lygis pasiekiamas sujungus židinių šildymo galimybes su kitomis šildymo rūšimis: elektra, saulės energija, dujomis ir t. t. Tokios sistemos turi didelę vandens šildymo talpą - boilerį, į kurį sueina šiluma iš visų šildymo sistemų elementų. Nuo židinio vamzdžiu ateina pašildytas vanduo. Įstatomi elektriniai tenai, papildomai šildoma tipiniu dujiniu šildytuvu bei saulės energijos sukaupiama šiluma. Tokia sistema turi ir automatinį programuojamą valdymą, kuris leidžia nustatyti pačius sudėtingiausius šildymo režimus. Deja Lietuvoje nėra žinoma nei viena tokio tipo sistema, nes kaina susidaro labai didelė. Modernūs židiniai tipizavimo atžvilgiu gali būti dvejopi: tipiniai, pasirenkami iš katalogų, ir autoriniai darbai. Kalbant apie modernius židinius dizaino aspektu, tipiniai modeliai dažniausiai tiekiami iš Belgijos, Prancūzijos, ItalH jos. Jie kainuoja gana daug. Lietuvoje palaipsniui pradedami gaminti analogiškos apdailos; židiniai už žymiai žemesnę kainą. Importiniai nuo lietuviškų židinių skiriasi ne tik kaina, bet; ir tuo, kad beveik visi Lietuvoje pagaminami; modernios apdailos židiniai yra autoriniai projektai, kurių gamyboje naudojami individualūs elementai. Deja, šioje srityje profesionaliai dirbančių firmų Lietuvoje tėra viena ar dvi. Daugelis gamintojų vis dar dirba su anksčiau buvusia populiaria marmuro ar granito apdaila. Tačiau laikas ir vartotojai, paviešėję Europoje ar kitose aukštesnės civilizacijos šalyse, jau kelia subtilesnius reikalavimus, pageidauja sąlyginai pigesnių nei europiniai, bet naujų technologijų gaminių. Esant paklausai, atsiranda ir pasiūla.

Arūnas Matulis

   židiniai, interjeras, stiklas, keramika, metalas, metalo menas, metal art